Lietuvos maisto infliacija 2024 m. buvo neįprastai rami — birželį ji net buvo neigiama (−0,7 %), o gruodį siekė vos 1,1 %. Tuo metu Lietuva buvo aiškiai žemiau ES vidurkio: sausį ES infliacija buvo 5,1 %, Lietuvoje — tik 0,5 %[1].
Kryptis apsivertė 2025-aisiais
2025 m. situacija apsivertė. Birželį Lietuvos maisto infliacija pasiekė 5,0 % — daugiau nei ES vidurkis (3,6 %) tuo pačiu metu[1]. Gruodį ji šiek tiek atvėso iki 4,2 %, bet vis tiek liko aukščiau ES vidurkio, kuris siekė 2,8 %.
2025-aisiais maistas visose Baltijos šalyse brango greičiau nei ES — Lietuvoje lėčiausiai iš trijų
Metinis maisto ir nealkoholinių gėrimų kainų pokytis, %, 2024 sausis – 2025 gruodis
Rodyti duomenų lentelę
| Mėnuo | Lietuva | Latvija | Estija | ES vidurkis |
|---|---|---|---|---|
| 2024 saus. | 0,5 % | 3,0 % | 5,0 % | 5,1 % |
| 2024 vas. | −0,5 % | 1,5 % | 3,0 % | 3,0 % |
| 2024 kov. | −1,5 % | 0,7 % | 1,3 % | 1,5 % |
| 2024 bal. | −1,8 % | 0,6 % | 1,4 % | 1,9 % |
| 2024 geg. | −0,9 % | 0,8 % | 2,3 % | 1,6 % |
| 2024 birž. | −0,7 % | 1,5 % | 1,0 % | 1,5 % |
| 2024 liep. | −1,0 % | 2,5 % | 1,7 % | 1,6 % |
| 2024 rugp. | −0,8 % | 3,6 % | 3,0 % | 2,0 % |
| 2024 rugs. | 0,0 % | 4,6 % | 4,6 % | 2,2 % |
| 2024 spal. | −0,7 % | 5,5 % | 5,9 % | 2,6 % |
| 2024 lapkr. | 0,4 % | 4,3 % | 5,4 % | 2,5 % |
| 2024 gruod. | 1,1 % | 5,5 % | 5,4 % | 2,4 % |
| 2025 saus. | 2,4 % | 4,6 % | 4,2 % | 2,4 % |
| 2025 vas. | 2,9 % | 5,8 % | 5,1 % | 2,9 % |
| 2025 kov. | 4,3 % | 6,5 % | 6,7 % | 3,3 % |
| 2025 bal. | 4,8 % | 7,4 % | 7,4 % | 3,3 % |
| 2025 geg. | 4,1 % | 7,6 % | 7,2 % | 3,6 % |
| 2025 birž. | 5,0 % | 6,5 % | 8,4 % | 3,6 % |
| 2025 liep. | 5,7 % | 7,0 % | 9,2 % | 3,9 % |
| 2025 rugp. | 6,2 % | 7,6 % | 9,4 % | 3,9 % |
| 2025 rugs. | 5,0 % | 6,9 % | 7,8 % | 3,5 % |
| 2025 spal. | 5,2 % | 5,7 % | 6,4 % | 3,0 % |
| 2025 lapkr. | 4,5 % | 5,3 % | 6,6 % | 2,7 % |
| 2025 gruod. | 4,2 % | 4,3 % | 5,6 % | 2,8 % |
Šaltinis: Eurostat · Atsisiųsti CSV
Eurostat HICP (prc_hicp_manr, COICOP CP01). Duomenys atnaujinti 2026-02-06, atsisiųsta 2026-10-06.
Eurostat 2025 m. perkamosios galios paritetų duomenys rodo, kad Lietuvos maisto ir nealkoholinių gėrimų kainų lygis siekė 103,0 balo, ES vidurkiui esant 100[2] — apie 3 % aukščiau ES vidurkio. Tai nedidelis skirtumas, ir pats Eurostat įspėja nelaikyti mažų nuokrypių griežtu reitingu[3]. Svarbiau tai, kad 2025 m. kainos Lietuvoje kilo greičiau nei vidutiniškai ES (žr. aukščiau), todėl atotrūkis nuo ES vidurkio mažėjo.
Kodėl čia 103,0, o naujame tyrime — 99,4? Čia rodomas maisto ir nealkoholinių gėrimų kainų lygis 2025 m., o naujame Baltijos šalių tyrime — tik maisto kainų lygis 2024 m. Tai skirtingi rodikliai ir skirtingi metai, todėl skaičiai nesutampa. Kiek maistui tenka iš kiekvienų išleistų 100 €, žr. čia.Why 103.0 here and 99.4 in the new study? This page shows the price level of food and non-alcoholic beverages for 2025; the new Baltic study uses food only for 2024. Different measures and years, so the numbers differ. For how much of every €100 goes to food, see this study.
Lietuvos maisto kainų lygis — ES viduryje: 14-a vieta iš 27
Maisto ir nealkoholinių gėrimų kainų lygis 2025 m., ES vidurkis = 100
Rodyti duomenų lentelę
| Šalis | Kainų lygis (ES = 100) | nuo ES vidurkio |
|---|---|---|
| Liuksemburgas | 122,4 | +22,4 % |
| Danija | 120,5 | +20,5 % |
| Airija | 115,5 | +15,5 % |
| Malta | 112,9 | +12,9 % |
| Švedija | 109,9 | +9,9 % |
| Estija | 109,8 | +9,8 % |
| Austrija | 109,5 | +9,5 % |
| Latvija | 107,5 | +7,5 % |
| Suomija | 107,5 | +7,5 % |
| Prancūzija | 106,8 | +6,8 % |
| Kroatija | 105,5 | +5,5 % |
| Graikija | 105,3 | +5,3 % |
| Belgija | 104,5 | +4,5 % |
| Lietuva | 103,0 | +3,0 % |
| Vokietija | 102,4 | +2,4 % |
| Portugalija | 102,0 | +2,0 % |
| Italija | 101,1 | +1,1 % |
| Slovėnija | 101,0 | +1,0 % |
| Kipras | 100,1 | +0,1 % |
| Nyderlandai | 99,4 | −0,6 % |
| Ispanija | 95,3 | −4,7 % |
| Vengrija | 95,2 | −4,8 % |
| Bulgarija | 92,6 | −7,4 % |
| Čekija | 89,8 | −10,2 % |
| Lenkija | 89,5 | −10,5 % |
| Slovakija | 83,2 | −16,8 % |
| Rumunija | 79,8 | −20,2 % |
Šaltinis: Eurostat · Atsisiųsti CSV
Eurostat perkamosios galios paritetai (prc_ppp_ind_1, PLI_EU27_2020, A0101). Atnaujinta 2026-07-09, atsisiųsta 2026-10-06. Eurostat įspėja: maži skirtumai nėra griežtas reitingas.
Kas valdo rinką
Rinką valdo penki gerai žinomi tinklai — Maxima, IKI, Norfa, Lidl ir Rimi. Pasak USDA, jie kartu kontroliuoja iki 60 % Lietuvos mažmeninės prekybos[4]. Kiek tiksliai tenka kiekvienam tinklui, viešai neskelbiama, todėl šio skaičiaus neišgalvojame. Tačiau viešai žinoma, kam iš tikrųjų priklauso kiekvienas prekės ženklas, ir tai dažnam pirkėjui netikėta: trys iš penkių tinklų priklauso ne Lietuvos, o Vokietijos ar Danijos grupėms.
Priklauso pačiai Maxima grupei — ne atskirai kiekvienos parduotuvės bendrovei[6].
Iki 2022 m. tinklą valdė UAB „Palink"[7]; dabar — IKI Lietuva, Vokietijos REWE Group dalis[8].
Nuo 2025-06-02 Rimi Baltic visiškai priklauso Danijos Salling Group[9] — nebe Švedijos ICA Gruppen[10].
Lidl Lietuvoje yra Vokietijos Schwarz Group mažmeninės prekybos dalis[11].
UAB „Rivona" — grupės tiekimo ir logistikos įmonė, ne parduotuvių tinklas[12].
Kitoks modelis nei IKI, Rimi ar Lidl — aljanso nariai patys valdo savo parduotuves, ne viena korporacija[13].
Kiek kas uždirba
Kuris tinklas uždirba daugiausia? Atsakymas priklauso nuo to, ką matuojame: pajamos, EBITDA ir grynasis pelnas yra trys skirtingi skaičiai. Be to, tinklų viešai skelbiami rodikliai nesutampa nei valiuta, nei laikotarpiu, nei pelno rūšimi. Štai kas viešai žinoma ir kokios to ribos:
| Tinklas | Rodiklis | Laikotarpis |
|---|---|---|
| Maxima | 2 208,9 mln. € pajamų; 204,3 mln. € EBITDA (9,2 %) | 2024 |
| IKI | 1 005 mln. € pardavimų be PVM; 14,2 mln. € grynojo pelno (1,41 %) | 2025 |
| Lidl | 889,1 mln. € pajamų; 14,78 mln. € grynojo pelno (1,66 %) | 2024–2025 fin. metai |
| Norfa | 988,159 mln. € apyvartos be PVM (1 188,065 mln. € su PVM) | 2025 |
| Rimi Baltic | 21 874 mln. SEK pardavimų; 849 mln. SEK veiklos pelno (3,9 %) | 2024 |
Šaltiniai: MAXIMA GRUPĖ konsoliduota ataskaita[14], IKI tvarumo ataskaita[15], LRT/BNS apie Lidl Lietuva[16], Norfa[17], ICA Gruppen apie Rimi Baltic[18]. Rimi Baltic apima ir Latviją bei Estiją — ne vien Lietuvą, tad su kitų eilutės skaičiais tiesiogiai nesulyginama.
Kai 2,3 mlrd. € pajamų tampa 152,7 mln. € pelno
MAXIMA LT 2025 m. pranešė 2,329 mlrd. € pajamų, 213,0 mln. € EBITDA ir 152,7 mln. € grynojo pelno[19]. Tai reiškia, kad iš kiekvieno į kasą sumokėto euro grynojo pelno liko tik apie 6,6 cento (152,7 / 2 329,0). Likusi dalis tenka prekėms iš tiekėjų, atlyginimams (jų fondas per metus išaugo 22 mln. €), transportui, energijai, nuomai, investicijoms į plėtrą (~40 mln. €) ir mokesčiams. Dalis grynojo pelno augimo atėjo ne iš parduotuvių lentynų, o iš dividendų iš susijusių įmonių[19].
Iš kiekvieno euro MAXIMA LT pajamų grynojo pelno liko apie 6,6 cento
MAXIMA LT 2025 m.: 152,7 mln. € grynojo pelno iš 2 329,0 mln. € pajamų. Vienas langelis = 1 euro centas.
Šaltinis:
MAXIMA LT 2025 m. finansiniai rezultatai (žr. [19]). Skaičiuojama kaip grynasis pelnas / pajamos; EBITDA ir grynasis pelnas — skirtingi rodikliai.
Panašiai yra ir su Norfa: 2025 m. apyvarta su PVM (1 188,065 mln. €) ir be PVM (988,159 mln. €) — tai du skirtingi skaičiai, kurių negalima maišyti su kitų tinklų pajamomis. Tas pats šaltinis mini 64,994 mln. € lojalumo programai suteiktų nuolaidų, o 83,52 % apyvartos praėjo per nuolaidų korteles[20] — tačiau ir tai nepasako, kiek iš to liko pelno.
Dažniausi klausimai
- Kiek 2025 m. pabrango maistas Lietuvoje?
- Pagal Eurostat, Lietuvos maisto infliacija 2025 m. birželį siekė 5,0 % (ES vidurkis tuo metu — 3,6 %), o gruodį atvėso iki 4,2 % (ES — 2,8 %).
- Ar maistas Lietuvoje brangesnis nei ES vidurkis?
- Eurostat 2025 m. perkamosios galios paritetų duomenimis Lietuvos maisto ir nealkoholinių gėrimų kainų lygis siekė 103,0 balo, kai ES vidurkis = 100 — apie 3 % aukščiau. Pats Eurostat įspėja nelaikyti mažų nuokrypių griežtu reitingu.
- Kas valdo Lietuvos mažmeninę prekybą?
- Pasak USDA, Maxima, IKI, Norfa, Lidl ir Rimi kartu kontroliuoja iki 60 % Lietuvos mažmeninės prekybos. Kiek tiksliai priklauso kiekvienam tinklui, viešai neskelbiama; trys iš penkių priklauso Vokietijos ar Danijos grupėms.
- Kiek iš kiekvieno euro lieka grynojo pelno?
- MAXIMA LT 2025 m. pranešė apie 2,329 mlrd. € pajamų ir 152,7 mln. € grynojo pelno — apie 6,6 cento nuo kiekvieno euro. Skirtingų tinklų pajamos ir pelnas negali būti lyginami tiesiogiai: skiriasi valiuta, laikotarpis ir PVM apskaita.