Lietuvos maisto infliacija 2024 m. buvo neįprastai rami — birželį ji net buvo neigiama (−0,7%), o gruodį siekė vos 1,1%. Tuo metu Lietuva buvo aiškiai žemiau ES vidurkio: sausį ES infliacija buvo 5,1%, Lietuvoje — tik 0,5%[1].
Kryptis apsivertė 2025-aisiais
2025 m. situacija apsivertė. Birželį Lietuvos maisto infliacija pasiekė 5,0% — daugiau nei ES vidurkis (3,6%) tuo pačiu metu[1]. Gruodį ji šiek tiek atvėso iki 4,2%, bet vis tiek liko aukščiau ES vidurkio, kuris siekė 2,8%.
Eurostat 2025 m. perkamosios galios paritetų duomenys rodo, kad Lietuvos maisto ir nealkoholinių gėrimų kainų lygis siekė 103,0 balo, ES vidurkiui esant 100[2] — apie 3% aukščiau ES vidurkio. Tai nedidelis skirtumas, ir Eurostat pati įspėja nelaikyti mažų nuokrypių griežtu reitingu[3], bet kryptis aiški: Lietuva iš pigesnės nei ES pusės perėjo į šiek tiek brangesnę.
Kas valdo rinką
Rinką valdo penkios pažįstamos grandinės — Maxima, IKI, Norfa, Lidl ir Rimi — kurios, pasak USDA, kartu kontroliuoja iki 60% Lietuvos mažmeninės prekybos[4]. Kiek tiksliai priklauso kiekvienai — viešai neskelbiama, tad šio skaičiaus neišgalvojame. Bet tai, kas iš tikrųjų VALDO kiekvieną prekės ženklą, viešai žinoma — ir dažnam pirkėjui netikėta: trys iš penkių priklauso ne Lietuvos, o Vokietijos ar Danijos grupėms.
Priklauso pačiai Maxima grupei — ne atskirai kiekvienos parduotuvės bendrovei[6].
Iki 2022 m. tinklą valdė UAB „Palink"[7]; dabar — IKI Lietuva, Vokietijos REWE Group dalis[8].
Nuo 2025-06-02 Rimi Baltic visiškai priklauso Danijos Salling Group[9] — nebe Švedijos ICA Gruppen[10].
Lidl Lietuvoje yra Vokietijos Schwarz Group mažmeninės prekybos dalis[11].
UAB „Rivona" — grupės tiekimo ir logistikos įmonė, ne parduotuvių tinklas[12].
Kitoks modelis nei IKI, Rimi ar Lidl — aljanso nariai patys valdo savo parduotuves, ne viena korporacija[13].
Kiek kas uždirba
Kuris tinklas uždirba daugiausia? Priklauso, ką iš tikrųjų matuoji — pajamos, EBITDA ir grynasis pelnas yra trys visiškai skirtingi skaičiai, ir viešai skelbiami rodikliai tarp tinklų nesutampa nei valiuta, nei laikotarpiu, nei pelno rūšimi. Štai kas viešai žinoma, su tikslia jos ribomis:
| Tinklas | Rodiklis | Laikotarpis |
|---|---|---|
| Maxima | 2 208,9 mln. € pajamų; 204,3 mln. € EBITDA (9,2%) | 2024 |
| IKI | 1 005 mln. € pardavimų be PVM; 14,2 mln. € grynojo pelno (1,41%) | 2025 |
| Lidl | 889,1 mln. € pajamų; 14,78 mln. € grynojo pelno (1,66%) | 2024–2025 fin. metai |
| Norfa | 988,159 mln. € apyvartos be PVM (1 188,065 mln. € su PVM) | 2025 |
| Rimi Baltic | 21 874 mln. SEK pardavimų; 849 mln. SEK veiklos pelno (3,9%) | 2024 |
Šaltiniai: MAXIMA GRUPĖ konsoliduota ataskaita[14], IKI tvarumo ataskaita[15], LRT/BNS apie Lidl Lietuva[16], Norfa[17], ICA Gruppen apie Rimi Baltic[18]. Rimi Baltic apima ir Latviją bei Estiją — ne vien Lietuvą, tad su kitų eilutės skaičiais tiesiogiai nesulyginama.
Kai 2,3 mlrd. € pajamų tampa 152,7 mln. € pelno
MAXIMA LT 2025 m. pranešė 2,329 mlrd. € pajamų, 213,0 mln. € EBITDA ir 152,7 mln. € grynojo pelno[19]. Tai reiškia — iš kiekvieno į kasą sumokėto euro liko tik apie 6,6 centus grynojo pelno (152,7 / 2 329,0). Likusi dalis: prekės iš tiekėjų, atlyginimai (fondas per metus augo 22 mln. €), transportas, energija, nuoma, investicijos į plėtrą (~40 mln. €) ir mokesčiai. Dalis grynojo pelno augimo — ne iš parduotuvių lentynų, o iš dividendų už susijusias įmones[19].
Panašiai ir Norfa: 2025 m. apyvarta su PVM (1 188,065 mln. €) ir be PVM (988,159 mln. €) — du skirtingi skaičiai, kurių maišyti su kitų tinklų pajamomis negalima. Tas pats šaltinis mini 64,994 mln. € lojalumo programai suteiktų nuolaidų, o 83,52% apyvartos praėjo per nuolaidų korteles[20] — bet net ir tai nepasako, kiek iš to liko pelno.